2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Stephen king "Rūkas"

Stephen King "Rūkas"

Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Romanas
Leidykla - Eridanas
Išleidimo vieta - Kaunas
Išleidimo metai - 1994
Puslapių skaičius - 241
Vertė - Živilė Samėnaitė ir Jolanta Korolkovaitė


Apžvalga
   Tai knyga, kurioje sudėtos kelios istorijos: "Kukurūzų vaikai", "Pragaro katė", "Korporacija "Meskite rūkyti"", "Rūkas". Pastarasis pavadinimas matomas ir knygos viršelyje. Nenuostabu, nes tai ilgiausia istorija šioje knygoje.
    Kažkada dar vaikystėje skaičiau šią knygą ir prisiminiau ją su didžiausiu malonumu, taigi nedvejodama vėl jos ėmiausi. Ir žinoma, patikrintas "daiktas" ir lieka patikrintu. 
 

Pliusai 
1. Knyga labai lengvai skaitosi ie už tai galiu būti dėkinga ne tik autoriui, bet ir vertėjoms, kurios tikrai padarė nuostabų darbą.
2. Visos istorijos ganėtinai trumpos, bet išsamios ir lengvai suvokiamos, taip pat jos ir ganėtinai šiurpios. Perskaičiusi "Pragaro katė" taip ir stebėjau savo katę ar ji piktai į mane nežiuri (cha cha).
3. Įtaigios istorijos, na gal išskyrus "Rūkas" turi galimybę įvykti realybėje. Gal ne visu mastu, bet bent jau dalinai, todėl autoriaus fantazija dar labiau leidžia įsijausti savo įvykių realia galimybe.
 Minusai
1. kaip minusą įvardinsiu "Rūkas" pabaigos neaiškumą. man tikrai buvo įdomu kaip viskas baigsis, deja pasakojimas nutrūksta nei šiaip nei taip. Niekas nepaaiškėja. Trumpai tariant pasakojimas be pabaigos, bet matyt tokia buvo autoriaus intencija.
 
   Labai puiki knyga lengvam paskaitymui ir atsipalaidavimui vakare. Vertinu 10/10 

2012 m. lapkričio 14 d., trečiadienis

E.L.James "50 Shades of Grey"

E.L.James "50 Shades of Grey"

Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Erotinė fantastika
Leidykla - Vintage Books
Išleidimo vieta Anglija
Išleidimo metai - 2011
Puslapių skaičius - 514

 
Apžvalga 
    Knyga apie merginą vardu Anastasija Steel, kuriai apsirgusi draugė paveda "misiją" paimti interviu iš jauno, turtingo ir sėkmingo verslininko Christian'o Grey. Mergina iš kart jam pajaučia trauką.
Pasiėmiau šią knygą vien dėl populiarumo, kurio ji apsupta ir, kaip labai neretai atsitinka, nusivyliau. Iš karto pripažinsiu, kad šios knygos net pabaigti nebesugebėjau. Tiesiog nemačiau tame prasmės.
Pliusai 
1. Knyga parašyta lengvai, tad net ir skaitant anglų kalba, retai rasi žodį, kurio reiktų ieškotis žodyne, o net jei ir neieškai - ne problema, kontesto esmės jo nesuvokimas negadina. Lnegva, paprasta, suprantama ir aišku.
2. Labai patiko pagrindinė veikėja, kuri nebuvo tipinio romano tipinė įsimylėjelė. Ji kreivai žvelgė į visokius jai pasiųlytus neįprastus dalykus, bet nors ir galų gale sutiko su didžiąja dalimi "keistenybių", tai darė tik dėl to, kad suvokė, jog myli tą vyrą. Paprasta ir aišku. Suprantamas Anastasijos poelgis ir knygos pabaigoje.
3. Kaip pliusą manau verta paminėti ir Christiano charizmatiškumą. Iki kol nesužinai kokiais dalykėliais jis domisi, tikrai pakeri kaip asmenybė, atrodo kaip Apolonas, turtingas kaip Skrudžas, išmintingas kaip Sokratas, o ką jau kalbėti apie įvairius prabangius hobius, bei užsiėminus. A, beje, jis turi ir skausmingą praeitį, kas gi gali būti geriau? Tiesiog mylėk, o ir moteriškiems instinktams galima pasiduoti.
Minusai
(gali būti atskleidžamos siužeto detalės)
1. Visu pirma, dėl ko labiausiai piktinausi, tai pačia knygos esme ir centru. Pirmą ar antrą kartą skaitant vietas, kuriose pagrindiniai veikėjai užsiima seksu, kažkaip gali toleruoti ir nuryti vulgariškumo gaidelę, kylančią galugerkly, bet toliau, kai seksas tampa "neįprastas", tiesiog nebegalėjau ištverti. Nesuprantu kokio ligoto proto turi būti žmogus, kad mėgautusi tokio žanro literatūra. Verčiau jau pasiimti Markizą de Sadą, kuris tokius dalykus bent jau pateikia stilingai ir su humoro gaidele, šioje knygoje tai tiesiog vulgaru ir šlykštu.
2. Begalo, kaip veikėja, erzino Anastasijos geriausia draugė, kuri neva žino viską pasaulyje. Realybėje nemėgstu tokių žmonių, tad pro pirštus buvo sunku praleisti ir skaitant.
    Ši knyga turėjo potencialo tapti pusėtinu romaniūkščiu apie šiuolaikinį princą, bet tapo knyga apie vilką, avelės kailyje. Žinant, kad ši knyga buvo įkvėpta S.Meyer, kuri, kaip žinome, parašė "Saulėlydžio"sagą (kuri taip pat turėjo potencialo pirmojoje knygoje), taigi iš "50 Shades of Grey" kažkuo kitu nenustebina. Tiesiog lengvas, bet šokiruojantis savo bjaurumu veikalas, kurio niekam nerekomenduočiau. 
 
 
Anotacija:
Fifty Shades of Grey is a 2011 erotic novel by British author E. L. James. Set largely in Seattle, it is the first instalment in a trilogy that traces the deepening relationship between a college graduate, Anastasia Steele, and a young business magnate, Christian Grey. It is notable for its explicitly erotic scenes featuring elements of sexual practices involving bondage/discipline, dominance/submission, and sadism/masochism.
 

2012 m. rugpjūčio 28 d., antradienis

Markus Zusak "Knygų vagilė"

Markus Zusak"Knygų vagilė"



 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Romanas
Leidykla - Šarkos knygos
Išleidimo vieta - Vilnius
Išleidimo metai - 2011
Puslapių skaičius - 544
Vertė - Jurga Brastavičiūtė, Aistė Kvedaraitė
Originali leidykla -Nėra
Originalaus leidimo metai -Nėra

 Anotacija

MENKUTIS FAKTAS
JŪS MIRSITE
1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo.
Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.
ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS
ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie:
Mergaitę *
Akordeonininką *
Keletą fanatiškų vokiečių *
Žydų kilmės kovotoją *
Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS

Anotacijos šaltinis


Apžvalga

Knygą "Knygų vagilė" buvau pasirinkusi kaip lengvą skaitalą, bet taip anaiptol nėra. Tai pasakojimas apie motinos atiduotą mergaitę, kuri pasitinka ir pergyvena Antrąjį pasaulinį karą. 
Labai patiko tai, kad pasakojimą atliko Mirtis. Autoriaus pasakojimo stilius lengvas, įtraukiantis ir užburiantis. Pati istorija rutuliojasi įvairiapusiškai. ji sudomina, prajuokina ir galiausiai sugraudina iki sielos gelmių. Tikrai nesigėdysiu pasakydama, kad išliejau ne vieną ašarą skaitydama istorijos pabaigą, o ją baigusi pasijaučiau lyg įsigijusi naują draugą. Tokia ši knyga. Ji lieka širdyje, palieka sieloje pėdsaką. Žinoma, ką nors gal ir atbaidys tai, kad rašoma apie karą, bet tai anaiptol nėra tipinis kūrinys, kokio tikimasi sužinojus apie tematiką. tai šiltas ir gražus pasakojimas ir kartu tų dienų Vokietijos realybė.
Vertinu knygą 10/10 ir toliau nebegirsiu knygos. Tiesiog patarsiu - perskaitykite ją. Tikrai nenusivilsite.

Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™

2012 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienis

The Enchantress: The Secrets of the Immortal Nicholas Flamel - Michael Scott

Svarbi informacija apie leidinį:

Žanras: Fantastika, trileris, mistika,

Leidykla: Random House;

Išleidimo vieta: Didžioji Britanija;

Išleidimo metai: 2012

Puslapių skaičius: 416 psl.;

The Enchantress picks up where its predecessor, The Warlock left off. Two of its central characters, the fifteen year old twins, Sophie and Josh Newman, have been re-united after being briefly separated. The twins, along with John Dee and Virginia Dare, go back in time to the Isle of Danu Talis, where Osiris and Isis are revealed to be Dee's masters and the twins' parents. Osiris removes Dee's immortality, but Dee does not immediately die (he is later found by Marethyu, who restores his health and sight). Virginia Dare chooses to side with Osiris and Isis.

Šaltinis

Žvelgiant iš šalies, gali pasirodyti, kad yra tik dviejų rūšių knygos – kurias įmanoma skaityti, arba tos, kurių nesinori net prisiminti. Ne veltui paminėjau žodį įmanoma – skaitymas dabar daugiau priverstinis dalykas, nei malonumas.

Ši knyga iš pilkos minios paminėtos viršuje išsiskiria dviem aspektais – ją lengva skaityti, ir ji yra įdom,.įdomi pakankamai, kad pulčiau ieškoti jos skaityti net tada, kai apie leidinį lietuvių kalba dar nėra nė kalbos, nei oficialiame “Obuolio” puslapyje, nei jų Facebook puslapyje.

Surasti tai suradau ir nepasigailėjau. Pasakojimas tęsiasi ten, kur baigėsi “Raganius” – su visais savo niuansais ir mažomis intrigomis (pasinaudodamas proga paminėsiu, kad tai paskutinioji iš šešių knygų serijos, besisukančios apie nemirtingąjį Nikolą Flamelį, nemirtingąjį Alchemiką).

Pasakojimas vystomas įvairių veikėjų akimis, todėl siužetas yra gana dinamiškas, nenusistovintis, bei ignoruojantis. Aišku, kartais tai tiesiog erzina – įdomiausioje vietoje nutrūkusi vienų veikėjų pasakojimo linija nutraukiama, ir prasideda nauja, ne mažiau intriguojanti, taip nepasiekiant pagrindinio įtampos taško iki pat pabaigos.

Pasakojimo stilius išbaigtas, natūralus ir nuoseklus. Aišku, padeda ir tai, kad visi įvykiai paremti mitologija, o ir legendinis Danu Talis yra ne kas kita, kaip Atlantida.

Knygą skaityti Jums patiks jei dar ir dabar su nostalgija prisimenate Hario Poterio seriją (tarp kitko, Flamelis figūravo ir Poterio serijoje). Knygą vertinčiau stipriu devynetu. Iki dešimtuko truputį pritūko – per daug užsitęsė, o ir pabaiga kiek per daug nuspėjama…

P.s. Ši knyga yra paskutinė alchemiko serijoje, todėl tikslesnį požiūrį ir vertinimą atskleisiu visos serijos aprašyme, kai ši knyga pasirodys Lietuvoje…

2012 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

Joanne Harris - "Runų ženklai"

Joanne Harris"Runų ženklai"


 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Fantastinis romanas 
Leidykla - Versus Aureus
Išleidimo vieta - Vilnius
Išleidimo metai - 2009
Puslapių skaičius - 520
Vertė - Arūnas Būga ir Lina Būgienė
Originali leidykla -  A Doubleday Book
Originalaus leidimo metai -2007

 Anotacija

Tai fantastiška, siautulinga istorija, nukelianti į senųjų skandinavų epų gelmes: padūkusi, kvapą gniaužianti, sklidina nuotykių, įtampos ir neprilygstamos vaizduotės žaismo.
Madė Smit, nuo gimimo turinti ant rankos rūdžių spalvos runos ženklą, visada tarp savo kaimelio žmonių jautėsi svetima. Mat dorybingieji Malbrio gyventojai tikėjo, neva tokia pragaišties žymė – tai senųjų dievų simbolis, kerų ženklas. O tai, kaip visi žino, – tiesus kelias sumaištin. Ir mirtinai pavojingas.
Tačiau Madei patinka kerėti – tegu tik tam, kad sutramdytų kelis suįžūlėjusius goblinus. O pats geriausias jos bičiulis – klajūnas Svetimšalis, dar vadinamas Vienaakiu, – kaskart apsilankęs atskleidžia jai vis naujų paslapčių: apie senuosius dievus, stebuklingas galias, runas ir burtažodžius.
Bet kartą sugrįžęs, Vienaakis paprašo jos padėti atverti Raudonojo Arklio kalvą ir nusileidus į Apatinio pasaulio požemius atgauti senųjų dievų lobį…
Antraip tikriausiai neišvengiamai ateis Visa ko pabaiga. Ir vėl…

Anotacijos šaltinis


Apžvalga

Knygos "Runų ženklai" ėmiausi su be galo dideliu džiaugsmu, nes mane jau nuo vaikystės domino skandinaviški mitai, todėl atradus knygą, kurioje dalyvauja visi "žymieji" dievai tokie kaip Odinas ir Lokis, bei kiti, tiesiog nušvitau iš laimės. Žinoma, kol prie jos pagaliau prisėdau praėjo beveik metai, bet tai nė kiek nesumažino mano smalsumo. Godžiai kibau į pirmuosius puslapius ir nenusivyliau. Istorija sukosi apie mergaitę, vardu Madė, kuri ant delno turi runą, o runos, kaip ir visi kiti niekai kaip sapnai, svajonės ir kita - uždrausti. Kaip taip? O gi po paskutinio Ragnaroko buvo nuspręsta, kad tai būtent ir atvedė Sumaištį, kuri sunaikino pasaulius. Neįtikėtina, tiesa? Žinoma, visos tokio tipo knygos yra panašios todėl ir ši manęs nenustebino.
Pirmiausia atsivertusi knygą išvydau devynių pasaulių žemėlapį, kuris, vėliau skaitant, pasirodo neturi visiškai jokios naudos, nebent bendram suvokimui. Sekanti pora žemėlapių taip pat tėra "akies užmetimui", nes pasaulis, kuriame rutuliojasi istorija nors ir mėgintas paversti kažkuo didesniu ir iš dalies prilygstančiu "Žiedų Valdovui" baigiasi nesėkme. Visas pasakojimas rutuliojasi vos trijuose "pasauliuose", kurie panašesni į uždarus mažus kambarius, nei į pasaulius, tik nežinia ką čia kaltinti - autorę, kuriai tai buvo pirmasis bandymas rašyti tokio tipo knygą ar vertėjų. Taip pat stebina kaip nenaudingai buvo pateiktos runų, esamų knygoje, reikšmės ir veikėjų trumpi aprašai. Šie du dalykai visisškai neturi jokios naudos skaitant, nes veikėjų tiek mažai,kad jų tikrai nesupainiosi, o visos runos, kurios pasakojimo eigoje yra "parodomos" iš kart ir yra aprašomos. Jų įsiminti, net neverta, nes net ir pakartojus jas, jų reikšmė visvien yra paaiškinama, todėl grįžti į knygos pradžią ir ieškotis runos sąraše visiškai nereikia.
Pati istorija turi labai daug trūkumų, bet viską gelbėja pagrindinė veikėja, kuri pakliuvusi stačia galva į visą košę netampa nei heroje, nei blogiete, tiesiog bando daryti tai, kas atrodo geriausia, kad pavyktų išsaugoti tai, kas yra. Ir nors kaip būtų nuvylusi visa istorijos eiga, pabaiga man patiko, ji nuteikia teigiamai. Žinoma, pabaiga atveria kelią ir antrai knygai (ne duok dieve). 
Manau, galiu drąsiai teigti, kad šios knygos dar kartą neatsiversčiau ir jį ilgam atminty neistrigs, bet neįpareigojančiam laisvalaikiui ji tikrai tiks ir yra verta paminėti kaip visai neprasta fantastinė knyga.
Knygą vertinu - 7.5 / 10
Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™

2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Anne Rice - "Lestatas"

 Anne Rice"Lestatas"



 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Romanas 
Leidykla - Obuolys
Išleidimo vieta - Kaunas
Išleidimo metai - 2010
Puslapių skaičius - 798
Vertė - Jurgita Jėrinaitė
Originali leidykla -  Warner Books
Originalaus leidimo metai - 1995

 Anotacija

"Šaltame žemės glėbyje penkiasdešimt metų pragulėjusį vampyrą Lestatą pažadina elektroniniai MTV kartos garsai ir vaizdai. Pakerėtas netoliese repetuojančios jaunos grupės „Satan`s Night Out“ jis pasišauna pelnyti pasaulinę šlovę ir nutraukti šimtametę vampyrų tylą.

Lestatas nedvejodamas ir su pasimėgavimu laužo pagrindines vampyrų taisykles: neišsiduok, kas esi, ir nepasakok apie kitus vampyrus. Dar daugiau – jis imasi vadovauti grupei ir išleidžia autobiografiją, kurioje pasakoja apie jauniausio markizo de Lionkūro sūnaus iš Overnė susitikimą su vampyru Magnusu, apie kelis klajonių ir išbandymų amžius, praleistus ieškant paaiškinimo siaubingam savo likimui, nemirtingo gyvenimo prasmės ir sielos draugų. "

Anotacijos šaltinis


Apžvalga

Knygą "Lestatas", galima sakyti, pasigriebiau iš kart perskaičius pirmąją dalį. Iš kart supratau, kad šioje knygoje bus pačio Lestato, blogojo veikėjo iš "Interviu su vampyru" pasakojimo pusė, bet ne tik tai. Knygoje taip pat papapsakojama Lestato įžengimo į vampyrų pasaulį pradžia, bei jo kelionės, sutiktos asmenybės, bei išgyvenimai iki Luiso "sukūrimo" ir po jo. Didžiausia kuliminacija pasiekiama pasakojant apie pirmuosius vampyrus bandant atskleisti iš kur visgi ši padermė atsirado.
Knyga turi labai aiškių pliusų, antroji Vampyrų kronikų dalis po lėto įsileidžia skaitytoją į vampyrų pasaulį, atskleidžia daug netikėtumų ir pasakoja apie Lestatą "šiandieną", tai, kaip jis sukūrė muzikos grupę, bet kokios to pasėkmės tėra atskleidžaiam labai menkai. Žinoma, viskas tam, kad paaiškėtų sekančioje knygoje. Įdomu sužinoti, kas per žmogus buvo Lestatas ir kodėl vėliau tapo tokiu vampyru, su kuriuo susitinkame pirmojoje kronikų dalyje.
Deja, "Lestatas" turi ir neigiamų pusių, kurios man, asmeniškai, pasirodė ganėtinai nereikalingos ir beprasmės. Tai platūs, iki begalybės išplėsti aplinkos ir jausmų aprašymai. Kaip Lestatas jautėsi sužinoti įdomu, bet knygoje tokių aprašymų tiek daug ir tokių smulkių, kad norisi tiesiog peršokti akimis toliau, o gal net praversti porą puslapių į priekį. Galima sakyti, gera pusė knygos vos ne vos išlaikė susidomėjimą, bet tai atsipirko skaitant toliau.
Rašydama apie pirmąją knygą aš minėjau prastą vertimą ir tai buvo tiesa, bet "Lestato" atžvilgiu galiu drąsiai teigti, kad vertėjos pakeitimas įšėjo į naudą. Nors dar raščiau tam tikrų nesusipratimų skaitant tekstą, bet tikrai anaiptol jie nėra tokie prasti kaip "Interviu su vampyru".  Todėl tai vadinčiau gera pažanga.

Knygą vertinčiau 6.5/10 
Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™

2012 m. rugpjūčio 1 d., trečiadienis

Anne Rice - "Interviu su vampyru"

 Anne Rice"Interviu su vampyru"



 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Romanas 
Leidykla - Obuolys
Išleidimo vieta - Kaunas
Išleidimo metai - 2009
Puslapių skaičius - 430
Vertė - Vilma Vaičiūnienė
Originali leidykla -  Ballantine Books
Originalaus leidimo metai - 1977

 Anotacija

"Daugiau nei 8 milijonų egzempliorių bestseleris, įkvėpęs garsųjį filmą

Apleistas San Fransisko viešbučio kambarys, sukasi diktofono juostelė. Kalbasi du vyrai - susijaudinęs jaunas vaikinas ir kadaise turtingas plantacijų paveldėtojas, dabar vampyras Luisas. Vienas pasakoja, kitas klausosi užburiančios, šokiruojančios, jaudinančios ir šiurpiai erotiškos išpažinties apie pirmus dvejus šimtus nemirtingo gyvenimo metų. Apie mokytoją vampyrą Lestatą, apie dailią pamestinukę Klaudiją, kurią, trokšdamas išgelbėti, paverčia nemirtingąja, taip jos moteriškumą visiems laikams įkalindamas vaiko kūne, apie pavojus ir nuolatinį bėgimą, apie meilę ir netektis, apie klastą, ištikimybę, apie nepaprastą jausmų galią...

1976 m. pasirodžiusi knyga „Interviu su vampyru" kone pernakt tapo kultine ir padarė milžinišką įtaką visai kultūrai. Šiandien ji laikoma viena iš penkių geriausių visų laikų knygų apie vampyrus, daugelyje šalių įtraukta į mokyklų studijų programas, analizuojama per filosofijos paskaitas universitetuos."

Anotacijos šaltinis

 

Apžvalga

Apie knygą "Interviu su vampyru" sužinojau tik praėjus kuriam laikui po to, kai išvydau filmą. Jis mane sudomino ir vėliau ne kartą ir ne du dar kartą jį peržiūrėjau todėl sužinojusi, kad yra knyga, pagal kurią buvo pagrįstas filmas mane nudžiugino, o tai, kad "Interviu su vampyru" yra pirmoji iš dešimties dalių serijos, mane pakėlė tiesiog iki dangaus. Kadangi jau gana įprasta taisyklė tapo, kad knyga visada geresnė už filmą, taigi to paties tikėjausi ir šį kartą, bet negalėčiau pasakyti, kad mano viltis pateisino, bet taipogi negaliu pasakyti, kad nuvylė. Knyga labai atitiko filmą, todėl nusivylusi nesijaučiau, bet norėjosi kažko daugiau. Žinoma, pirmiausia norėčiau papeikti gerbiamą vertėją, kuri padarė tik pusėtiną darbą. Jos vertimas grubokas, kai kurios frazės suprantamos kitaip, o jausmai tarp veikėjų tampa keisti ir net atstumiantys. Manau autorė tikrai to nesiekė.
Žinoma, ši knyga turi ir nemažai pliusų - visu pirma jos formatas mane labai patenkino, daug vietos neužima, todėl patogu nešiotis arba kažkur vežtis kartu; visu antra - knyga neprigrūsta nereikalingų dialogų ar aplinkos aprašymų, kas dažniausiai priverčia skaitytoją snūduriuoti didžiają skaitymo dalį. Viskas pateikta labai įtaigiai, maloniai skaitosi ir perskaitęs supranti, kad bus tęsinys, bei norisi kuo greičiau jo griebtis, kaip paskutinio šiaudo. Žinoma, nepasakyčiau, kad "Interviu su vampyru" yra grandiozinis kurinys, kuris surinka "sektas" gerbėjų ir garbintojų, bet pasisekimas nėra mažas.
Šnekant apie pagrindinį veikėją, tai manau jį galima apibūdinti kaip melancholišką ir kartu ganėtinai depresišką asmenybę, kuri išgyvena savo virtimą vampyrų kitaip ne likusieji iš jo padermės. Jo patyrimai įtraukia, sudomina ir kartu galima tiesiog visa galva pasinerti į vampyrišką gyvenimą. Labai patogiai "sužaista" su jaunuoliu, kuris istorijoje atlieka interviu su Luisu, nes kai iškyla kažkoks klausimas ar nesuvokimas, jaunuolis iš kart to paklausia, o Luisas atsako išsamiai ir paaiškindamas, todėl skaitymas, išskyrus vertimo klaidas yra nuoseklus ir patrauklus.

Knygą vertinu 7.5 / 10 ir tik dėl to, kad didžiąją dalį skaitymo malonumo gadina atmestinas vertimas.
Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™

2012 m. liepos 27 d., penktadienis

Stephen King "Tylos Zona"

Stephen King "Tylos Zona"



 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Siaubo romanas 
Leidykla - Vaga 
Išleidimo vieta - Vilnius
Išleidimo metai - 1989 
Puslapių skaičius - 360 
ISBN 5-415-00200-6 
Vertė - O.Aleksa

Apžvalga

Šnekėti apie Stiveną Kingą niekada nėra lengva. Visi jo kūriniai, kiek yra tekę skaityti, be abejo skirtingi, bet kartu ir kažkuo panašūs. Rodos knyga nelabai jau kažkuo ir išsiskiria, bet perskaitęs dar ilgai atsiminsi, o įvykius išgyventus su pagrindiniu veikėju dar ilgokai perkratysi mintyse.
Šios knygos veiksmas sukasi apie Džonį Smitą gyvenantį aštuntojo dešimtmečio Amerikoje. Pagrindinis veikėjas (nesiplėtojant į siužetą) patenka į automobilio avariją ir vienintelis ją išgyveną, bet beveik penkis metus guli komoje. Prisikėlęs iš jos, jis suvokia kaip gyvenimas per tą laiką pasikeitė, bet labiausiai jį sudomina politinis šalies gyvenimas. Beje, Džonas jaučia sustiprėjusias „galias“, kurias turėjo dar iki avarijos. Jo galia ne šiaip sau ekstrasensinė. Jis palietęs žmogų arba daiktą gali matyti. Gali matyti arba visą informaciją apie žmogų arba tik dalį, bet beveik visą laiką tam tikra dalis informacijos nėra prieinama, pavyzdžiui namo numeris, gatvės pavadinimas ir panašiai. Tai Džonis vadina Tylos Zona.
Tylos Zona iš kart pritraukia skaitytoją nuo pirmųjų puslapių ir išlaiko susidomėjimą iki pat paskutinių. Bet kadangi knyga išleista Lietuvoje 1989 metais, todėl leidimas nėra toks, prie kurio esame pripratę dabar. Visi angliški pavadinimai „sulietuvinti“, todėl skamba keistai ir nepatraukliai, kelia šypseną, todėl tai trukdo susikaupti ir įsigilinti į knygą, bet tik iš pradžių. Šiaip iš esmės vertimą vertinčiau gerai, nes be išverstų pavadinimų daugiau tekste keistumo nepastebėjau, viskas maloniai susiskaito. Deja, pati knyga nors ir labai maloniai skaitosi, nėra kažkuo probloškianti. Pabaiga nuvylė, norėjosi kažko „didesnio“, bet deja taip nebuvo. Stiveno Kingo stilius šiame veikale taip pat išlieka toks pats nuspėjamas, nes jei skaitei bent porą jo kūrinių, tai žinosi, kad visas įdomumas sudėtas į paskutinius porą puslapių. Bet, kaip minėjau, deja tie pora puslapių ganėtinai nuvylė. Žinoma, tai pačios knygos beveik nesugdino ir buvo labai malonu ją skaityti, sekti kaip Džonas Smitas gyvena ir kaip jaučiasi turėdamas išskirtinių gabumų.
Šią istoriją aš pavadinčiau labiau tragiška nei siaubo, ko mes pratę tikėtis iš S.Kingo. Užvertus paskutinį puslapį apima liudesys, ko nepalyginsi, tarkim, su „Švytėjimu“, kuris tikrai kelia šiurpą jei skaitai vidury nakties prie stalinės lempelės. Autorius nenuvilia savo įtaigiu stiliumi, originalumu ir įžvalga žmogaus psichologijoje. Tai viena iš knygų kuri verčia susimąstyti – o ką aš daryčiau jei turėčiau tokių sugebėjimų? Ką aš daryčiau Džonio vietoje?

Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™