Markus Zusak "Knygų vagilė"

Markus Zusak"Knygų vagilė"

 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Romanas

Leidykla - Šarkos knygos

Išleidimo vieta - Vilnius

Išleidimo metai - 2011

Puslapių skaičius - 544

Vertė - Jurga Brastavičiūtė, Aistė Kvedaraitė

Originali leidykla -Nėra

Originalaus leidimo metai -Nėra

 Anotacija

MENKUTIS FAKTAS
JŪS MIRSITE
1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo.
Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.
ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS
ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie:
Mergaitę *
Akordeonininką *
Keletą fanatiškų vokiečių *
Žydų kilmės kovotoją *
Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS

Anotacijos šaltinis

Apžvalga

Knygą "Knygų vagilė" buvau pasirinkusi kaip lengvą skaitalą, bet taip anaiptol nėra. Tai pasakojimas apie motinos atiduotą mergaitę, kuri pasitinka ir pergyvena Antrąjį pasaulinį karą. 

Labai patiko tai, kad pasakojimą atliko Mirtis. Autoriaus pasakojimo stilius lengvas, įtraukiantis ir užburiantis. Pati istorija rutuliojasi įvairiapusiškai. ji sudomina, prajuokina ir galiausiai sugraudina iki sielos gelmių. Tikrai nesigėdysiu pasakydama, kad išliejau ne vieną ašarą skaitydama istorijos pabaigą, o ją baigusi pasijaučiau lyg įsigijusi naują draugą. Tokia ši knyga. Ji lieka širdyje, palieka sieloje pėdsaką. Žinoma, ką nors gal ir atbaidys tai, kad rašoma apie karą, bet tai anaiptol nėra tipinis kūrinys, kokio tikimasi sužinojus apie tematiką. tai šiltas ir gražus pasakojimas ir kartu tų dienų Vokietijos realybė.

Vertinu knygą 10/10 ir toliau nebegirsiu knygos. Tiesiog patarsiu - perskaitykite ją. Tikrai nenusivilsite.

Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™

The Enchantress: The Secrets of the Immortal Nicholas Flamel - Michael Scott

Svarbi informacija apie leidinį:

Žanras: Fantastika, trileris, mistika,

Leidykla: Random House;

Išleidimo vieta: Didžioji Britanija;

Išleidimo metai: 2012

Puslapių skaičius: 416 psl.;

The Enchantress picks up where its predecessor, The Warlock left off. Two of its central characters, the fifteen year old twins, Sophie and Josh Newman, have been re-united after being briefly separated. The twins, along with John Dee and Virginia Dare, go back in time to the Isle of Danu Talis, where Osiris and Isis are revealed to be Dee's masters and the twins' parents. Osiris removes Dee's immortality, but Dee does not immediately die (he is later found by Marethyu, who restores his health and sight). Virginia Dare chooses to side with Osiris and Isis.

Šaltinis

Žvelgiant iš šalies, gali pasirodyti, kad yra tik dviejų rūšių knygos – kurias įmanoma skaityti, arba tos, kurių nesinori net prisiminti. Ne veltui paminėjau žodį įmanoma – skaitymas dabar daugiau priverstinis dalykas, nei malonumas.

Ši knyga iš pilkos minios paminėtos viršuje išsiskiria dviem aspektais – ją lengva skaityti, ir ji yra įdom,.įdomi pakankamai, kad pulčiau ieškoti jos skaityti net tada, kai apie leidinį lietuvių kalba dar nėra nė kalbos, nei oficialiame “Obuolio” puslapyje, nei jų Facebook puslapyje.

Surasti tai suradau ir nepasigailėjau. Pasakojimas tęsiasi ten, kur baigėsi “Raganius” – su visais savo niuansais ir mažomis intrigomis (pasinaudodamas proga paminėsiu, kad tai paskutinioji iš šešių knygų serijos, besisukančios apie nemirtingąjį Nikolą Flamelį, nemirtingąjį Alchemiką).

Pasakojimas vystomas įvairių veikėjų akimis, todėl siužetas yra gana dinamiškas, nenusistovintis, bei ignoruojantis. Aišku, kartais tai tiesiog erzina – įdomiausioje vietoje nutrūkusi vienų veikėjų pasakojimo linija nutraukiama, ir prasideda nauja, ne mažiau intriguojanti, taip nepasiekiant pagrindinio įtampos taško iki pat pabaigos.

Pasakojimo stilius išbaigtas, natūralus ir nuoseklus. Aišku, padeda ir tai, kad visi įvykiai paremti mitologija, o ir legendinis Danu Talis yra ne kas kita, kaip Atlantida.

Knygą skaityti Jums patiks jei dar ir dabar su nostalgija prisimenate Hario Poterio seriją (tarp kitko, Flamelis figūravo ir Poterio serijoje). Knygą vertinčiau stipriu devynetu. Iki dešimtuko truputį pritūko – per daug užsitęsė, o ir pabaiga kiek per daug nuspėjama…

P.s. Ši knyga yra paskutinė alchemiko serijoje, todėl tikslesnį požiūrį ir vertinimą atskleisiu visos serijos aprašyme, kai ši knyga pasirodys Lietuvoje…

Joanne Harris - "Runų ženklai"

Joanne Harris"Runų ženklai"

 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Fantastinis romanas 

Leidykla - Versus Aureus

Išleidimo vieta - Vilnius

Išleidimo metai - 2009

Puslapių skaičius - 520

Vertė - Arūnas Būga ir Lina Būgienė

Originali leidykla -  A Doubleday Book

Originalaus leidimo metai -2007

 Anotacija

Tai fantastiška, siautulinga istorija, nukelianti į senųjų skandinavų epų gelmes: padūkusi, kvapą gniaužianti, sklidina nuotykių, įtampos ir neprilygstamos vaizduotės žaismo.
Madė Smit, nuo gimimo turinti ant rankos rūdžių spalvos runos ženklą, visada tarp savo kaimelio žmonių jautėsi svetima. Mat dorybingieji Malbrio gyventojai tikėjo, neva tokia pragaišties žymė – tai senųjų dievų simbolis, kerų ženklas. O tai, kaip visi žino, – tiesus kelias sumaištin. Ir mirtinai pavojingas.
Tačiau Madei patinka kerėti – tegu tik tam, kad sutramdytų kelis suįžūlėjusius goblinus. O pats geriausias jos bičiulis – klajūnas Svetimšalis, dar vadinamas Vienaakiu, – kaskart apsilankęs atskleidžia jai vis naujų paslapčių: apie senuosius dievus, stebuklingas galias, runas ir burtažodžius.
Bet kartą sugrįžęs, Vienaakis paprašo jos padėti atverti Raudonojo Arklio kalvą ir nusileidus į Apatinio pasaulio požemius atgauti senųjų dievų lobį…
Antraip tikriausiai neišvengiamai ateis Visa ko pabaiga. Ir vėl…

Anotacijos šaltinis

Apžvalga

Knygos "Runų ženklai" ėmiausi su be galo dideliu džiaugsmu, nes mane jau nuo vaikystės domino skandinaviški mitai, todėl atradus knygą, kurioje dalyvauja visi "žymieji" dievai tokie kaip Odinas ir Lokis, bei kiti, tiesiog nušvitau iš laimės. Žinoma, kol prie jos pagaliau prisėdau praėjo beveik metai, bet tai nė kiek nesumažino mano smalsumo. Godžiai kibau į pirmuosius puslapius ir nenusivyliau. Istorija sukosi apie mergaitę, vardu Madė, kuri ant delno turi runą, o runos, kaip ir visi kiti niekai kaip sapnai, svajonės ir kita - uždrausti. Kaip taip? O gi po paskutinio Ragnaroko buvo nuspręsta, kad tai būtent ir atvedė Sumaištį, kuri sunaikino pasaulius. Neįtikėtina, tiesa? Žinoma, visos tokio tipo knygos yra panašios todėl ir ši manęs nenustebino.

Pirmiausia atsivertusi knygą išvydau devynių pasaulių žemėlapį, kuris, vėliau skaitant, pasirodo neturi visiškai jokios naudos, nebent bendram suvokimui. Sekanti pora žemėlapių taip pat tėra "akies užmetimui", nes pasaulis, kuriame rutuliojasi istorija nors ir mėgintas paversti kažkuo didesniu ir iš dalies prilygstančiu "Žiedų Valdovui" baigiasi nesėkme. Visas pasakojimas rutuliojasi vos trijuose "pasauliuose", kurie panašesni į uždarus mažus kambarius, nei į pasaulius, tik nežinia ką čia kaltinti - autorę, kuriai tai buvo pirmasis bandymas rašyti tokio tipo knygą ar vertėjų. Taip pat stebina kaip nenaudingai buvo pateiktos runų, esamų knygoje, reikšmės ir veikėjų trumpi aprašai. Šie du dalykai visisškai neturi jokios naudos skaitant, nes veikėjų tiek mažai,kad jų tikrai nesupainiosi, o visos runos, kurios pasakojimo eigoje yra "parodomos" iš kart ir yra aprašomos. Jų įsiminti, net neverta, nes net ir pakartojus jas, jų reikšmė visvien yra paaiškinama, todėl grįžti į knygos pradžią ir ieškotis runos sąraše visiškai nereikia.

Pati istorija turi labai daug trūkumų, bet viską gelbėja pagrindinė veikėja, kuri pakliuvusi stačia galva į visą košę netampa nei heroje, nei blogiete, tiesiog bando daryti tai, kas atrodo geriausia, kad pavyktų išsaugoti tai, kas yra. Ir nors kaip būtų nuvylusi visa istorijos eiga, pabaiga man patiko, ji nuteikia teigiamai. Žinoma, pabaiga atveria kelią ir antrai knygai (ne duok dieve). 

Manau, galiu drąsiai teigti, kad šios knygos dar kartą neatsiversčiau ir jį ilgam atminty neistrigs, bet neįpareigojančiam laisvalaikiui ji tikrai tiks ir yra verta paminėti kaip visai neprasta fantastinė knyga.

Knygą vertinu - 7.5 / 10

Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™

Anne Rice - "Lestatas"

 Anne Rice"Lestatas"

 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Romanas 

Leidykla - Obuolys

Išleidimo vieta - Kaunas

Išleidimo metai - 2010

Puslapių skaičius - 798

Vertė - Jurgita Jėrinaitė

Originali leidykla -  Warner Books

Originalaus leidimo metai - 1995

 Anotacija

"Šaltame žemės glėbyje penkiasdešimt metų pragulėjusį vampyrą Lestatą pažadina elektroniniai MTV kartos garsai ir vaizdai. Pakerėtas netoliese repetuojančios jaunos grupės „Satan`s Night Out“ jis pasišauna pelnyti pasaulinę šlovę ir nutraukti šimtametę vampyrų tylą.

Lestatas nedvejodamas ir su pasimėgavimu laužo pagrindines vampyrų taisykles: neišsiduok, kas esi, ir nepasakok apie kitus vampyrus. Dar daugiau – jis imasi vadovauti grupei ir išleidžia autobiografiją, kurioje pasakoja apie jauniausio markizo de Lionkūro sūnaus iš Overnė susitikimą su vampyru Magnusu, apie kelis klajonių ir išbandymų amžius, praleistus ieškant paaiškinimo siaubingam savo likimui, nemirtingo gyvenimo prasmės ir sielos draugų. "

Anotacijos šaltinis

Apžvalga

Knygą "Lestatas", galima sakyti, pasigriebiau iš kart perskaičius pirmąją dalį. Iš kart supratau, kad šioje knygoje bus pačio Lestato, blogojo veikėjo iš "Interviu su vampyru" pasakojimo pusė, bet ne tik tai. Knygoje taip pat papapsakojama Lestato įžengimo į vampyrų pasaulį pradžia, bei jo kelionės, sutiktos asmenybės, bei išgyvenimai iki Luiso "sukūrimo" ir po jo. Didžiausia kuliminacija pasiekiama pasakojant apie pirmuosius vampyrus bandant atskleisti iš kur visgi ši padermė atsirado.

Knyga turi labai aiškių pliusų, antroji Vampyrų kronikų dalis po lėto įsileidžia skaitytoją į vampyrų pasaulį, atskleidžia daug netikėtumų ir pasakoja apie Lestatą "šiandieną", tai, kaip jis sukūrė muzikos grupę, bet kokios to pasėkmės tėra atskleidžaiam labai menkai. Žinoma, viskas tam, kad paaiškėtų sekančioje knygoje. Įdomu sužinoti, kas per žmogus buvo Lestatas ir kodėl vėliau tapo tokiu vampyru, su kuriuo susitinkame pirmojoje kronikų dalyje.

Deja, "Lestatas" turi ir neigiamų pusių, kurios man, asmeniškai, pasirodė ganėtinai nereikalingos ir beprasmės. Tai platūs, iki begalybės išplėsti aplinkos ir jausmų aprašymai. Kaip Lestatas jautėsi sužinoti įdomu, bet knygoje tokių aprašymų tiek daug ir tokių smulkių, kad norisi tiesiog peršokti akimis toliau, o gal net praversti porą puslapių į priekį. Galima sakyti, gera pusė knygos vos ne vos išlaikė susidomėjimą, bet tai atsipirko skaitant toliau.

Rašydama apie pirmąją knygą aš minėjau prastą vertimą ir tai buvo tiesa, bet "Lestato" atžvilgiu galiu drąsiai teigti, kad vertėjos pakeitimas įšėjo į naudą. Nors dar raščiau tam tikrų nesusipratimų skaitant tekstą, bet tikrai anaiptol jie nėra tokie prasti kaip "Interviu su vampyru".  Todėl tai vadinčiau gera pažanga.

Knygą vertinčiau 6.5/10 

Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™

Anne Rice - "Interviu su vampyru"

 Anne Rice"Interviu su vampyru"

 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Romanas 

Leidykla - Obuolys

Išleidimo vieta - Kaunas

Išleidimo metai - 2009

Puslapių skaičius - 430

Vertė - Vilma Vaičiūnienė

Originali leidykla -  Ballantine Books

Originalaus leidimo metai - 1977

 Anotacija

"Daugiau nei 8 milijonų egzempliorių bestseleris, įkvėpęs garsųjį filmą

Apleistas San Fransisko viešbučio kambarys, sukasi diktofono juostelė. Kalbasi du vyrai - susijaudinęs jaunas vaikinas ir kadaise turtingas plantacijų paveldėtojas, dabar vampyras Luisas. Vienas pasakoja, kitas klausosi užburiančios, šokiruojančios, jaudinančios ir šiurpiai erotiškos išpažinties apie pirmus dvejus šimtus nemirtingo gyvenimo metų. Apie mokytoją vampyrą Lestatą, apie dailią pamestinukę Klaudiją, kurią, trokšdamas išgelbėti, paverčia nemirtingąja, taip jos moteriškumą visiems laikams įkalindamas vaiko kūne, apie pavojus ir nuolatinį bėgimą, apie meilę ir netektis, apie klastą, ištikimybę, apie nepaprastą jausmų galią...

1976 m. pasirodžiusi knyga „Interviu su vampyru" kone pernakt tapo kultine ir padarė milžinišką įtaką visai kultūrai. Šiandien ji laikoma viena iš penkių geriausių visų laikų knygų apie vampyrus, daugelyje šalių įtraukta į mokyklų studijų programas, analizuojama per filosofijos paskaitas universitetuos."

Anotacijos šaltinis

 

Apžvalga

Apie knygą "Interviu su vampyru" sužinojau tik praėjus kuriam laikui po to, kai išvydau filmą. Jis mane sudomino ir vėliau ne kartą ir ne du dar kartą jį peržiūrėjau todėl sužinojusi, kad yra knyga, pagal kurią buvo pagrįstas filmas mane nudžiugino, o tai, kad "Interviu su vampyru" yra pirmoji iš dešimties dalių serijos, mane pakėlė tiesiog iki dangaus. Kadangi jau gana įprasta taisyklė tapo, kad knyga visada geresnė už filmą, taigi to paties tikėjausi ir šį kartą, bet negalėčiau pasakyti, kad mano viltis pateisino, bet taipogi negaliu pasakyti, kad nuvylė. Knyga labai atitiko filmą, todėl nusivylusi nesijaučiau, bet norėjosi kažko daugiau. Žinoma, pirmiausia norėčiau papeikti gerbiamą vertėją, kuri padarė tik pusėtiną darbą. Jos vertimas grubokas, kai kurios frazės suprantamos kitaip, o jausmai tarp veikėjų tampa keisti ir net atstumiantys. Manau autorė tikrai to nesiekė.

Žinoma, ši knyga turi ir nemažai pliusų - visu pirma jos formatas mane labai patenkino, daug vietos neužima, todėl patogu nešiotis arba kažkur vežtis kartu; visu antra - knyga neprigrūsta nereikalingų dialogų ar aplinkos aprašymų, kas dažniausiai priverčia skaitytoją snūduriuoti didžiają skaitymo dalį. Viskas pateikta labai įtaigiai, maloniai skaitosi ir perskaitęs supranti, kad bus tęsinys, bei norisi kuo greičiau jo griebtis, kaip paskutinio šiaudo. Žinoma, nepasakyčiau, kad "Interviu su vampyru" yra grandiozinis kurinys, kuris surinka "sektas" gerbėjų ir garbintojų, bet pasisekimas nėra mažas.

Šnekant apie pagrindinį veikėją, tai manau jį galima apibūdinti kaip melancholišką ir kartu ganėtinai depresišką asmenybę, kuri išgyvena savo virtimą vampyrų kitaip ne likusieji iš jo padermės. Jo patyrimai įtraukia, sudomina ir kartu galima tiesiog visa galva pasinerti į vampyrišką gyvenimą. Labai patogiai "sužaista" su jaunuoliu, kuris istorijoje atlieka interviu su Luisu, nes kai iškyla kažkoks klausimas ar nesuvokimas, jaunuolis iš kart to paklausia, o Luisas atsako išsamiai ir paaiškindamas, todėl skaitymas, išskyrus vertimo klaidas yra nuoseklus ir patrauklus.

Knygą vertinu 7.5 / 10 ir tik dėl to, kad didžiąją dalį skaitymo malonumo gadina atmestinas vertimas.

Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™