Joanne Harris - "Runų ženklai"

Joanne Harris"Runų ženklai"

 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Fantastinis romanas 

Leidykla - Versus Aureus

Išleidimo vieta - Vilnius

Išleidimo metai - 2009

Puslapių skaičius - 520

Vertė - Arūnas Būga ir Lina Būgienė

Originali leidykla -  A Doubleday Book

Originalaus leidimo metai -2007

 Anotacija

Tai fantastiška, siautulinga istorija, nukelianti į senųjų skandinavų epų gelmes: padūkusi, kvapą gniaužianti, sklidina nuotykių, įtampos ir neprilygstamos vaizduotės žaismo.
Madė Smit, nuo gimimo turinti ant rankos rūdžių spalvos runos ženklą, visada tarp savo kaimelio žmonių jautėsi svetima. Mat dorybingieji Malbrio gyventojai tikėjo, neva tokia pragaišties žymė – tai senųjų dievų simbolis, kerų ženklas. O tai, kaip visi žino, – tiesus kelias sumaištin. Ir mirtinai pavojingas.
Tačiau Madei patinka kerėti – tegu tik tam, kad sutramdytų kelis suįžūlėjusius goblinus. O pats geriausias jos bičiulis – klajūnas Svetimšalis, dar vadinamas Vienaakiu, – kaskart apsilankęs atskleidžia jai vis naujų paslapčių: apie senuosius dievus, stebuklingas galias, runas ir burtažodžius.
Bet kartą sugrįžęs, Vienaakis paprašo jos padėti atverti Raudonojo Arklio kalvą ir nusileidus į Apatinio pasaulio požemius atgauti senųjų dievų lobį…
Antraip tikriausiai neišvengiamai ateis Visa ko pabaiga. Ir vėl…

Anotacijos šaltinis

Apžvalga

Knygos "Runų ženklai" ėmiausi su be galo dideliu džiaugsmu, nes mane jau nuo vaikystės domino skandinaviški mitai, todėl atradus knygą, kurioje dalyvauja visi "žymieji" dievai tokie kaip Odinas ir Lokis, bei kiti, tiesiog nušvitau iš laimės. Žinoma, kol prie jos pagaliau prisėdau praėjo beveik metai, bet tai nė kiek nesumažino mano smalsumo. Godžiai kibau į pirmuosius puslapius ir nenusivyliau. Istorija sukosi apie mergaitę, vardu Madė, kuri ant delno turi runą, o runos, kaip ir visi kiti niekai kaip sapnai, svajonės ir kita - uždrausti. Kaip taip? O gi po paskutinio Ragnaroko buvo nuspręsta, kad tai būtent ir atvedė Sumaištį, kuri sunaikino pasaulius. Neįtikėtina, tiesa? Žinoma, visos tokio tipo knygos yra panašios todėl ir ši manęs nenustebino.

Pirmiausia atsivertusi knygą išvydau devynių pasaulių žemėlapį, kuris, vėliau skaitant, pasirodo neturi visiškai jokios naudos, nebent bendram suvokimui. Sekanti pora žemėlapių taip pat tėra "akies užmetimui", nes pasaulis, kuriame rutuliojasi istorija nors ir mėgintas paversti kažkuo didesniu ir iš dalies prilygstančiu "Žiedų Valdovui" baigiasi nesėkme. Visas pasakojimas rutuliojasi vos trijuose "pasauliuose", kurie panašesni į uždarus mažus kambarius, nei į pasaulius, tik nežinia ką čia kaltinti - autorę, kuriai tai buvo pirmasis bandymas rašyti tokio tipo knygą ar vertėjų. Taip pat stebina kaip nenaudingai buvo pateiktos runų, esamų knygoje, reikšmės ir veikėjų trumpi aprašai. Šie du dalykai visisškai neturi jokios naudos skaitant, nes veikėjų tiek mažai,kad jų tikrai nesupainiosi, o visos runos, kurios pasakojimo eigoje yra "parodomos" iš kart ir yra aprašomos. Jų įsiminti, net neverta, nes net ir pakartojus jas, jų reikšmė visvien yra paaiškinama, todėl grįžti į knygos pradžią ir ieškotis runos sąraše visiškai nereikia.

Pati istorija turi labai daug trūkumų, bet viską gelbėja pagrindinė veikėja, kuri pakliuvusi stačia galva į visą košę netampa nei heroje, nei blogiete, tiesiog bando daryti tai, kas atrodo geriausia, kad pavyktų išsaugoti tai, kas yra. Ir nors kaip būtų nuvylusi visa istorijos eiga, pabaiga man patiko, ji nuteikia teigiamai. Žinoma, pabaiga atveria kelią ir antrai knygai (ne duok dieve). 

Manau, galiu drąsiai teigti, kad šios knygos dar kartą neatsiversčiau ir jį ilgam atminty neistrigs, bet neįpareigojančiam laisvalaikiui ji tikrai tiks ir yra verta paminėti kaip visai neprasta fantastinė knyga.

Knygą vertinu - 7.5 / 10

Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™