Rodomi pranešimai su žymėmis Fantastika. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Fantastika. Rodyti visus pranešimus

2012 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienis

The Enchantress: The Secrets of the Immortal Nicholas Flamel - Michael Scott

Svarbi informacija apie leidinį:

Žanras: Fantastika, trileris, mistika,

Leidykla: Random House;

Išleidimo vieta: Didžioji Britanija;

Išleidimo metai: 2012

Puslapių skaičius: 416 psl.;

The Enchantress picks up where its predecessor, The Warlock left off. Two of its central characters, the fifteen year old twins, Sophie and Josh Newman, have been re-united after being briefly separated. The twins, along with John Dee and Virginia Dare, go back in time to the Isle of Danu Talis, where Osiris and Isis are revealed to be Dee's masters and the twins' parents. Osiris removes Dee's immortality, but Dee does not immediately die (he is later found by Marethyu, who restores his health and sight). Virginia Dare chooses to side with Osiris and Isis.

Šaltinis

Žvelgiant iš šalies, gali pasirodyti, kad yra tik dviejų rūšių knygos – kurias įmanoma skaityti, arba tos, kurių nesinori net prisiminti. Ne veltui paminėjau žodį įmanoma – skaitymas dabar daugiau priverstinis dalykas, nei malonumas.

Ši knyga iš pilkos minios paminėtos viršuje išsiskiria dviem aspektais – ją lengva skaityti, ir ji yra įdom,.įdomi pakankamai, kad pulčiau ieškoti jos skaityti net tada, kai apie leidinį lietuvių kalba dar nėra nė kalbos, nei oficialiame “Obuolio” puslapyje, nei jų Facebook puslapyje.

Surasti tai suradau ir nepasigailėjau. Pasakojimas tęsiasi ten, kur baigėsi “Raganius” – su visais savo niuansais ir mažomis intrigomis (pasinaudodamas proga paminėsiu, kad tai paskutinioji iš šešių knygų serijos, besisukančios apie nemirtingąjį Nikolą Flamelį, nemirtingąjį Alchemiką).

Pasakojimas vystomas įvairių veikėjų akimis, todėl siužetas yra gana dinamiškas, nenusistovintis, bei ignoruojantis. Aišku, kartais tai tiesiog erzina – įdomiausioje vietoje nutrūkusi vienų veikėjų pasakojimo linija nutraukiama, ir prasideda nauja, ne mažiau intriguojanti, taip nepasiekiant pagrindinio įtampos taško iki pat pabaigos.

Pasakojimo stilius išbaigtas, natūralus ir nuoseklus. Aišku, padeda ir tai, kad visi įvykiai paremti mitologija, o ir legendinis Danu Talis yra ne kas kita, kaip Atlantida.

Knygą skaityti Jums patiks jei dar ir dabar su nostalgija prisimenate Hario Poterio seriją (tarp kitko, Flamelis figūravo ir Poterio serijoje). Knygą vertinčiau stipriu devynetu. Iki dešimtuko truputį pritūko – per daug užsitęsė, o ir pabaiga kiek per daug nuspėjama…

P.s. Ši knyga yra paskutinė alchemiko serijoje, todėl tikslesnį požiūrį ir vertinimą atskleisiu visos serijos aprašyme, kai ši knyga pasirodys Lietuvoje…

2012 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

Joanne Harris - "Runų ženklai"

Joanne Harris"Runų ženklai"


 Svarbi informacija apie leidinį

Žanras - Fantastinis romanas 
Leidykla - Versus Aureus
Išleidimo vieta - Vilnius
Išleidimo metai - 2009
Puslapių skaičius - 520
Vertė - Arūnas Būga ir Lina Būgienė
Originali leidykla -  A Doubleday Book
Originalaus leidimo metai -2007

 Anotacija

Tai fantastiška, siautulinga istorija, nukelianti į senųjų skandinavų epų gelmes: padūkusi, kvapą gniaužianti, sklidina nuotykių, įtampos ir neprilygstamos vaizduotės žaismo.
Madė Smit, nuo gimimo turinti ant rankos rūdžių spalvos runos ženklą, visada tarp savo kaimelio žmonių jautėsi svetima. Mat dorybingieji Malbrio gyventojai tikėjo, neva tokia pragaišties žymė – tai senųjų dievų simbolis, kerų ženklas. O tai, kaip visi žino, – tiesus kelias sumaištin. Ir mirtinai pavojingas.
Tačiau Madei patinka kerėti – tegu tik tam, kad sutramdytų kelis suįžūlėjusius goblinus. O pats geriausias jos bičiulis – klajūnas Svetimšalis, dar vadinamas Vienaakiu, – kaskart apsilankęs atskleidžia jai vis naujų paslapčių: apie senuosius dievus, stebuklingas galias, runas ir burtažodžius.
Bet kartą sugrįžęs, Vienaakis paprašo jos padėti atverti Raudonojo Arklio kalvą ir nusileidus į Apatinio pasaulio požemius atgauti senųjų dievų lobį…
Antraip tikriausiai neišvengiamai ateis Visa ko pabaiga. Ir vėl…

Anotacijos šaltinis


Apžvalga

Knygos "Runų ženklai" ėmiausi su be galo dideliu džiaugsmu, nes mane jau nuo vaikystės domino skandinaviški mitai, todėl atradus knygą, kurioje dalyvauja visi "žymieji" dievai tokie kaip Odinas ir Lokis, bei kiti, tiesiog nušvitau iš laimės. Žinoma, kol prie jos pagaliau prisėdau praėjo beveik metai, bet tai nė kiek nesumažino mano smalsumo. Godžiai kibau į pirmuosius puslapius ir nenusivyliau. Istorija sukosi apie mergaitę, vardu Madė, kuri ant delno turi runą, o runos, kaip ir visi kiti niekai kaip sapnai, svajonės ir kita - uždrausti. Kaip taip? O gi po paskutinio Ragnaroko buvo nuspręsta, kad tai būtent ir atvedė Sumaištį, kuri sunaikino pasaulius. Neįtikėtina, tiesa? Žinoma, visos tokio tipo knygos yra panašios todėl ir ši manęs nenustebino.
Pirmiausia atsivertusi knygą išvydau devynių pasaulių žemėlapį, kuris, vėliau skaitant, pasirodo neturi visiškai jokios naudos, nebent bendram suvokimui. Sekanti pora žemėlapių taip pat tėra "akies užmetimui", nes pasaulis, kuriame rutuliojasi istorija nors ir mėgintas paversti kažkuo didesniu ir iš dalies prilygstančiu "Žiedų Valdovui" baigiasi nesėkme. Visas pasakojimas rutuliojasi vos trijuose "pasauliuose", kurie panašesni į uždarus mažus kambarius, nei į pasaulius, tik nežinia ką čia kaltinti - autorę, kuriai tai buvo pirmasis bandymas rašyti tokio tipo knygą ar vertėjų. Taip pat stebina kaip nenaudingai buvo pateiktos runų, esamų knygoje, reikšmės ir veikėjų trumpi aprašai. Šie du dalykai visisškai neturi jokios naudos skaitant, nes veikėjų tiek mažai,kad jų tikrai nesupainiosi, o visos runos, kurios pasakojimo eigoje yra "parodomos" iš kart ir yra aprašomos. Jų įsiminti, net neverta, nes net ir pakartojus jas, jų reikšmė visvien yra paaiškinama, todėl grįžti į knygos pradžią ir ieškotis runos sąraše visiškai nereikia.
Pati istorija turi labai daug trūkumų, bet viską gelbėja pagrindinė veikėja, kuri pakliuvusi stačia galva į visą košę netampa nei heroje, nei blogiete, tiesiog bando daryti tai, kas atrodo geriausia, kad pavyktų išsaugoti tai, kas yra. Ir nors kaip būtų nuvylusi visa istorijos eiga, pabaiga man patiko, ji nuteikia teigiamai. Žinoma, pabaiga atveria kelią ir antrai knygai (ne duok dieve). 
Manau, galiu drąsiai teigti, kad šios knygos dar kartą neatsiversčiau ir jį ilgam atminty neistrigs, bet neįpareigojančiam laisvalaikiui ji tikrai tiks ir yra verta paminėti kaip visai neprasta fantastinė knyga.
Knygą vertinu - 7.5 / 10
Madara a.k.a. Draconica 

©Madara & Edagaras ™